Dienoje laiko mes visi turime vienodai, tad kodėl kai kurie žmonės sugeba per dieną padaryti taip daug, o kiti ne, nors regis jie irgi vis kažką daro ir daro yra užsiėmę be paliovos, bet tas užsiėmimas nepriveda prie matomų rezultatų?
Kur dingsta mūsų laikas? Mūsų valandos, minutės, metai…
Laikas iš esmės yra tik mūsų sąmonės sąvoka.
Norėdama valdyti laiką, turi valdyti savo mintis.
Turi nuspręsti, ką Tu tiki apie laiką, nuspręsti apie tai sąmoningai.
Kaip jautiesi, kai sakai sau, kad neturiu laiko, esu tokia užsiėmusi?
Aš žinau, kaip aš jaučiuosi, kai sau vis kartoju “ aš gi neturiu laiko”– tada aš jaučiu nerimą, stresą ar netgi paniką. Vien tik nuo tų minčių. O kas nutinka, kai aš jaučiu nerimą, paniką, arba stresą? Nelabai daug tada kas nutinka, nes aš jaučiuosi lyg paralyžiuota. Vien nuo savo minčių.
O realybė yra tokia, kad jei aš atsidūriau toje situacijoje, jog man norisi rėkti “aš gi neturiu laiko” , tai tik todėl, kad kažką blogai suplanavau, nes jei aš viską tiesiog suplanuoju ir laikausi to savo plano, tokie jausmai ir tokios mintys man visai nekyla.
Taigi, aš noriu, kad Tu tikrai išgirstum save, ką Tu galvoji apie laiką ir ar tos mintys Tau padeda ar labiau trukdo. Ar tos mintys apie laiką, sukuria Tau erdvę gyventi, kvėpuoti, ar sukuria ramybę, ar sukuria galimybę priartėti prie savo svajonių.
Šiandien yra taip madinga būti užsiėmus, visada labai užsiėmus, tad šita frazė “aš neturiu laiko” yra tapusi lyg susireikšminimo etiketė, jog aš esu tokia užsiėmusi, kad net negaliu galvoti apie tai kas man yra iš ties svarbu ar pasvajot apie tai, ko aš iš ties noriu.
Kaip dažnai Tu leidi sau tiesiog svajoti? Turiu omenyje kai Tu sėdi visiškoje tyloje, ramybėje ir tiesiog svajoji. Svajoji apie tai, kas kyla iš Tavęs, ne apie tai ką daro kiti, o tik apie tai ką Tu nori daryti, pasiekti, kur Tu nori nuvykti ir ne tam, kad įkelti naują postą į socialinius tinklus, o tik tam, kad Tavo širdis taip nori.
Kiek ilgai Tu gali išbūti visiškoje tyloje be jokių vaizdų ar garsų stimuliacijos, Tu puikiai supranti apie ką aš kalbu… Aš kalbu apie viską kas sklinda iš mūsų telefonų, kuo mes primygtinai užpildome bet kokį momentą savo tylos. Kalbu apie televiziją, netgi apie knygą, į kurią mes pabėgame nuo savo minčių. Kada Tu paskutinį kart buvai tiesiog tyloje, kad Tu išgirstum save.
Pameni mes taip vaikystėje svajojome, tiesiog leidome savo mintims tekėti, lyg debesėliai dangumi. Mes tiesiog atsipalaiduodavom ir svajodavom ir jokia realybė netrukdė toms svajonėms ateiti ir išeiti be jokių dvejonių, ar ta svajonė yra reali, arba kaip aš tą svajonę pasieksiu ir ar aš tam iš vis turiu laiko.
Nuobodulys yra nuostabus dalykas – jame gimsta daug genialių idėjų. Ar Tu turi laiko panuobodžiauti ir pasvajoti?
Dienoje laiko mes visi turime vienodai, tad kodėl kai kurie žmonės sugeba per dieną padaryti taip daug, o kiti ne, nors regis jie irgi vis kažką daro ir daro yra užsiėmę be paliovos, bet tas užsiėmimas nepriveda prie matomų rezultatų?
Jeigu Tu esi viena iš Tu kuri daro ir daro o dienos pabaigoje rezultatų nemato, paklausk savęs, ką Tu slepi už to “aš neturiu laiko”, koks yra tikrasis jausmas, kokia yra tikroji mintis už tų Tavo žodžių. Būk sąžininga sau pačiai jeigu nori kažką pakeisti.
Kas slepiasi už Tavo “ aš neturiu laiko” ir kodėl Tu sabotuoji savo tikslo siekimą, pasirinkdama veikti tai kas Tau yra patogu vietoje to kas Tau yra svarbu?
Gal Tavo pasąmonėje gyvena mintis – “bijau būti matoma”, o gal “netikiu, kad sugebėsiu”, arba “gi mano rezultatai niekaip negali būti tokie šaunūs kaip jų”, čia kalbu apie tuos ar tas su kuo Tu lygini save. Gal tai mintis kad Tau taip tiesiog yra patogu, bet tingine savęs aš gi nenoriu vadinti, tad geriau aš tai pati sau įvardinsiu jog “ aš neturiu laiko”. o gal tai, kam Tu manai Tu norėtum turėt laiko nėra Tau labai svarbu, gal būt tai net nėra Tavo tikslas, Tavo svajonė, Tavo noras, ir Tu tik jautiesi jog “ .. Tu turėtum … “ , arba “….Tau reikėtų….” turėti laiko.
…. kokios dar mintys kyla Tau galvoje?… kur Tu jauti savo kūne tą nemalonų jausmą kai sau sakai “ aš neturiu laiko” nors Tu aiškiai žinai, kad tai yra netiesa.
Nes net jeigu Tu ir sugebi šiai akimirkai apgauti savo smegenis, Tavo kūnas tai žino, jis visada viską žino ir jis reaguoja į Tavo pačios melą… pajausk, kurioje savo kūno vietoje Tu esi sukaupusi savo melą…
Mes visi dienoje turime tiek pat laiko. Tie žmonės, kurie pasiekia norimų rezultatų dienoje ar gyvenime, jie visada atranda laiko tam, ko jie iš tiesų nori. Jie randa laiko išmokti ką nori išmokti, jie randa laiko susitikti su kuo nori susitikti, jie randa laiko rasti informaciją kurios jiems reikia, jie randa laiko skirti sau, savo kūnui, savo sielai savo gerovei, tokiai gerovei kokios jie nori. Jie visada randa laiko, tam kas jiems yra svarbu. Ir Tu visada randi laiko tam, kas Tau yra svarbu.
Pažvelk į savo gyvenimą, pažvelk į tai, ką Tu jau padarei, ką Tu jau sukūrei, ką Tu jau pasiekei, nesvarbu koks mažytis ar didelis yra rezultatas. Pradėk nuo mokyklos, universiteto baigimo, gimtadienio šventės surengimo mylimam žmogui. O gal tai paruošti pietūs šeimai, tas nuostabus gėlių darželis ar milijoninis verslas. Nesvarbu. Tu visada randi laiko tam, kas Tau yra svarbu, Tu visada randi laiko tam, ko Tu iš tiesų nori. Tu visada randi laiko Tam ko iš visos širdies nori. Tik peržvelk atidžiai į savo gyvenimą ir Tu rasi sau pačiai daugybę įrodymų, kad Tu visada randi laiko tam, kas Tau yra svarbu.
Tad jeigu Tu jautiesi užstrigusi su kažkokiu savo tikslu ar noru ir vis kartoji sau “aš neturiu tam laiko” pažvelk į veidrodį ir pripažink pati sau, kad tai nėra tiesa, pasikalbėk su savimi nuoširdžiai ir paklausk savęs ar tai ko Tu sieki ar nori yra Tau tikrai svarbu?
Kai Tu klausi savęs, kodėl Tu kažko nori, ar Tau nuoširdžiai patinka Tavo atsakymas? Nes jeigu Tau nuoširdžiai patinka tavo “kodėl”, Tu tikrai tam norui atrasi laiko, kad ir už kiek baimių Tu besislėptum.
Paklausk savęs – Ko aš bijau, kad slepiuosi , kad bėgu pati nuo savęs? Kokia yra tikroji tiesa, kuri slepiasi po tuo “ aš neturiu laiko”?
Aš linkiu Tau suprasti, kad baimė, yra tik jausmas. Turiu omenyje baimę veikti, ne tą baimę, kai mes bėgame nuo realaus vilko miške. Turiu omenyje baime parodyti pasauliui ką mes kuriame, baime ištarti žodį, baimę būti savimi. Mes kur kas dažniau bijome pačios baimės, nei to kas slepiasi po tomis baimėmis.
Linkiu kiekvienai pamatyti save. Linkiu kiekvienai išgirsti save ir linkiu kiekvienai rasti laiko tam, kas Tau yra svarbu.
O mes Susiklausysime kitą savaitę, iš mano studijos Numina.
Apkabinu Tave,
Su meile, Dangira