Kai Tu ką tik sutinki žmogų, nesvarbu koks patikimas jis ar ji beatrodytų, visgi juo ar ja Tu nepasitiki visiškai aklai. Tai netgi būtų beprotiška visiškai pasitikėti žmogumi, kuris Tau neįrodė, kad jis ar ji elgsis tavo gėrio labui, kitaip sakant, nuoširdų pasitikėjimą reikia nusipelnyti ir tai yra visiškai natūralu. Lygiai tą patį, mieloji, Tu gali pasakyt ir apie save – kad Tu nuoširdžiai tikėtum ir pasitikėtum savimi Tu turi vėl ir vėl įrodyti sau, kad Tu gali visada pasikliauti savimi, kad Tu tesi savo pačios sau duotus pažadus, kad Tu nemeluoji sau, neišduodi savęs ir neapleidi savęs. Ir taip kiekvieną dieną.

Tu esi vienintelis žmogus su kuriuo Tau teks, be išimties, gyventi visą gyvenimą. Tad geriau jau Tau su savimi gyventi būna miela ir jeigu Tu savo veiksmais ir savo mintimis sau vėl ir vėl įrodai, kad tikėti ar pasitikėti savimi Tu negali, draugystė su savimi nebus saldi.

Kai Tu pasitiki Tave supančiais žmonėm, Tavo vyru, draugais, šeimos nariais, Tu savaime suprantama, besąlygiškai tikiesi, kad jie padarys tai, ką jie pažadėjo, tai yra natūralu, kad Tu tikiesi, jog jie tesės Tau duotą žodį, nesvarbu ar pažadas buvo didelis ar pats mažiausias. O Tu? Tu tesi sau duotus pažadus?

Kiek kartų Tu sau kažką pažadėjai ir kiek kartų Tu sulaužei savo pažadą sau? Kiek kartų tose situacijose, Tu sau sakei “paskui”, “nesvarbu”, “gal dar palauksiu”, “gal kažkas pasikeis”? Mieloji, nepasikeis! Savaime niekas nepasikeis…

Ką Tu sau kada pažadėjai? Kas Tau yra svarbu ir ką Tu apleidai? Kur Tu save išdavei ir kur vis iš naujo Tu save išduodi vėl?

Tu puikiai žinai, kaip gerai Tu jautiesi, kai Tu išsimiegi, Tu dar vakar ryte sau pažadėjai eit tinkamu laiku miegot, kad Tau pakaktų miego geram poilsiui, bet Tu vėl iki paryčių žiūrėjai filmus?

Tu turi savo svajonę, tą kuri Tave veža vien tik apie ją pagalvojus, bet Tu tik svajoji, gal kada nors, ir šiandien Tu nieko dėl jos nedarai, nes tau saugiau likti vos vos išgyvenimą užtikrinančiame darbe?

Tu taip didžiuojiesi savimi, kai Tu susitvarkai savo spintą, o šį ryt ir vėl Tau buvo sunku sujauktoj lentynoj rasti savo mėgiamą palaidinę ir pikta ant savęs Tu kartojai sau, kad Tau reikia susitvarkyti spintą. Kažkada.

Tu žinai, kaip puikiai Tu jautiesi po tos treniruotės, bet Tu sau vėl sakai – ai šiandien aš tam neturiu laiko.

Tu dievini gerti kavą žvelgdama į kylančią saulę, bet dar prieš aušrą nuskambėjus žadintuvui , Tu jį nuspaudi ir miegi toliau. 

Taip lengva laužyti savo pažadus duotus sau. Gi niekas kitas Tavo pažadų Tau nežino, tad niekas kitas Tavęs nenuteis, neišvadins Tavęs pažaduke, nerodys į Tave pirštais ir nesakys , kad va ja pasitikėti tai negalima. Niekada jos neklausykte nes ji yra pažadukė, jos pažadai yra nieko verti.

O kaip Tu?  negi Tu pati nesi vertą Tų savo pažadų?

Kas jeigu Tu pažadėtum rytinės kavos auštant atsigerti su savo geriausia drauge, ta geriausia ir mylimiausia, kuri Tau yra svarbi ir kurios Tu tikrai nenorėtum nuvilti. Negi Tu nuspaustum tą žadintuvą, miegotum toliau ir paliktum ją laukti. Vieną?

Jeigu Tavo mylimas vyras pakviestų  Tave į pasimatymą, jis netgi pats pagamintų vakarienę ir uždegtų žvakes, o Tu paskutinę minutę pasakytum jam, kad Tu neturi laiko? Ar jis pasijaus Tau svarbus?

Kas jeigu Tu savo vaikui pažadėtum iškepti jo mėgstamiausius blynus jo gimtadienio pusryčiams, bet vietoje tų blynų patiektum jam grikių košės, kurios jis net nemėgsta?

Kas jeigu, be galo svarbią dieną darbe, kai Tavo komandos sėkmė priklauso nuo Tavęs, Tu jiem praneši, kad šiandien Tu renkiesi į darbą neateiti ir tai be jokių svarbių priežasčių?

Kaip labai Tu stengiesi nenuvilti žmonių, kurie Tau yra svarbūs, ir netgi tuos kurie Tau net nepatinka?

Esu tikra, kad yra daugybė žmonių dėl kurių Tu darai viską, kad tik jų nenuvilti.

O kiek dažnai Tu tai darai dėl savęs? 

Mieloji, Tu esi verta tesėti savo pažadus sau. Tu esi verta būti sau pati geriausia savo draugė, Tu esi verta būti savo mylimiausia partnerė. Tavyje vis dar gyvena ta mažoji mergaitė, kuri iš tavęs laukia ne grikių košės, kurios tu nemėgsti, o tų mėgstamiausių blynų su braškių uogiene.

Kas kart kai Tu sulaužai pažadą sau, Tu sakai sau, Tu įrodai sau, kad Tu esi neverta tikėti savimi, Tu esi neverta to, ko Tu nori. O kai tai kartojasi pakankamai dažnai Tai tampa programa,  tai tampa įsitikinimu, kuriuo netgi Tu imi tikėti, Ir Tu paslepi jį po tiek daug pasiteisinimų, kad Tu net pati to įsitikinimo nebematai net jeigu jis Tau pliaukšteli šlapiu skuduru per veidą.

Tikėti savimi yra svarbiausia dovana, kurią Tu gali padovanoti sau. Vienintelis būdas sukurti pasitikėjimą savimi yra nustoti laužyti sau duotus pažadus. Kiekvieną kartą, kai Tu nepaisant jokių aplinkybių tesi tai, ką esi sau pažadėjusi, Tu įrodai sau kad Tu esi svarbi, taip Tu kuri tikėjimą ir pasitikėjimą savimi. Tai yra kasdienė ir niekad nesibaigianti treniruotė. Tai yra raumuo, ir kuo daugiau Tu jį treniruosi, tuo jis taps stipresnis ir kažkada tai taps tiesiog Tavo prigimtis – ir tada Tu gali sakyti – tai esu AŠ.

Mieloji, nuspręsk būti Sau savo geriausia drauge. Įsipareigok sau klausytis, ką Tu sau pažadi ir išmok sau, dėl savęs  nebelaužyti savo pažadų. Apsispręsk nebelaužyti tų pažadų. Kurk savyje mintis, kurios Tau padeda būti geriausia savo drauge, įsirašyk į savo smegenis naują programą, kad Tu esi svarbi sau ir savo veiksmais įrodyk tai sau, nes Tu esi To verta. Mieloji, Tu esi verta tesėti savo pačios pažadus sau.

Apkabinu Tave,

Iki kito susiklausymo.

Su meile, Dangira