Kartais galime manyti, kad pasitikėjimas savimi ateis tada kai mes pasieksime kažkokį tikslą.  Ir aš taip maniau. Kai leidykla pasiūlė man išleisti knygą apie Prancūzijos virtuvę, galvojau sau, kaip aš ją parašysiu, aš gi nesu rašytoja, o dar viską teks pačiai nufotografuoti. Kaip aš tai padarysiu? Padariau. Knyga gavosi nuostabi. Labai gerai tada pamenu, stovėjau prieš žmones knygos pristatymuose, žvelgdavau į save žurnalų puslapiuose ir galvojau – vis tiek jaučiuosi kaip netikra, niekas nepasikeitė, ta pati aš, tos pačios mintys, o tikėjausi būsiu labiau pasitikinti savimi.

Mums pakeitus kažkokia gyvenimo aplinkybes mes atveriame save galimybei kurti naujas mintis. Visgi jei mes kuriame kitokią savo aplinką, o nekeičiame minčių, mes liekame ta pati aš iš praeities tik kitoje aplinkoje ir mes lygiai taip pat į pasaulį projektuojame senas savo mintis ir vėl kuriame tuos pačius jausmus, ir vėl tokias pat situacijas savo gyvenime. Pasitikėjimą savimi mes pačios ir toliau kabiname nepasiekiamame  aukštyje.

Galvoje mums sukasi mintys: “kai padarysiu tai, va tada jau pasitikėjimas pas mane ateis, kai bus tiek pardavimų, va tada galėsiu vadinti save profesionale, va tada jau tikėsiu savimi ir kai turėsiu x įrodymų kad esu sėkminga, kiti jau tikės manimi ir tada jau pasitikėsiu savimi ir aš.”

Įprastai, mūsų smegenys taip dirba – regis pirma mums reikia apčiuopiamų įrodymų ir tik tada mes galime tikėti savo mintimis. Mums vis reikia tų įrodymų. Ir tik tada galiu sau pasakyti:

“Štai yra įrodymai, kad tos mano mintys kas esu verta pasitikėti savimi jau yra tiesa. Va dabar aš jau nebeapsimetinėju, tad va dabar jau galiu pasitikėti savimi. Leidžiu sau pasitikėti savimi.”

Ir visgi pasitikėjimas savimi neateina supakuotas į viena dėžę, su nuostabiai surištu kaspinu, kai dovana, kaip atlygis pasiekus kažką.

Yra svarbu žinoti, kad tikslų ir norų siekimo kelyje Jūs augate, ir tave augimo kelyje Jūs kuriate sau įrodymus kurie padeda sukurti ir naują tikėjimą savimi ir savo vidine galia.

Esmė yra siekti tikslo, kad ir kokio mažiausio, ir tuo pat metu treniruoti savo protą kurti naujas mintis, atitinkančias Jūsų dabartinę aplinką, kitaip kas nutinka yra kad mes pasiekiame tai ką buvome užsibrėžusios bet vis tiek jaučiame tą nepakankamumo jausmą.

Pavyzdžiui , užsibrėžtas tikslas yra svorio metimas. Jūs sukuriate sau planą, paleidžiate tuos suplanuotus X kilogramų ir vis tiek jaučiatės tai lyg dar negana, nes tas lauktas laimės jausmas Jums neatėjo.

Kas vyksta yra jog faktiškai tikslą Jūs pasiekėte, bet vidinio įvaizdžio apie save Jūs nepakeitėte, ir Jūsų mintys apie save tebėra tos pačios kaip ir tada kai Jūsų kūnas buvo su daugiau kilogramų. Iš esmės Jūs liekate ta pati savo versija iš praeities kuri nesijautė gerai didesniame kūne, ir dabar esate ta pati nelaiminga asmenybė tik lengvesniame kūne. Jūsų išorė pakito, bet vidinis įvaizdis nepakito, mintys apie save nepakito ir tos mintys nesutampa su tuo rezultatu ką Jūs matote prieš save. Ir kadangi mūsų smegenys ieško atitikmens, Jūs nesąmoningai susikuriate sau tokią aplinką kad ir vė, priaugtumėte savo kilogramus ir taip kuriate sau jojo efekto situacijas. Ir kuriate sau įrodymus kad Jūs negalite nieko padaryti, ir vėl kabinate pasitikėjimą savimi į nepasiekiamas aukštumas.

Šitą pavyzdį Jūs galite pritaikyti bet kokia situacijai: santykiuose, darbe, moksluose, bet kokiuose siekiamuose pasiekimuose. Kai bus X jausiuosi geriau, tikėsiu savimi, situacija pasikeičia į X, lauktas jausmas neateina, padarome išvadas kad X situacija netinka, tad jaustis kaip noriu jaustis reikia siekti Y ir jau tada bus gerai. Ateiname į Y situaciją ir vėl viskas kartojasi, ir vienintelis bendras dalykas lieka ta pati Jūsų versija kuri kuria tas pačia situacijas ir tuos pačius jausmus viduje.

Jūs keičiate aplinkybes, o vidinis Jūsų įvaizdis lieka tas pats, su tom pačiom mąstymo programom, kurios Jums kuria tas pačia emocijas nepaisant to kad pasaulis palink Jus keičiasi.

Keičiant savo vidinį įvaizdį kartu keičiant savo ir gyvenimo aplinkybes ta linkme kur norime eiti ir kas norime būti mes žingsnelis po žingsnelio ugdome savo pasitikėjimą savimi. Jis nenukrenta mums ant galvos vienu metu, mes jį ugdome kas dien, tikėdamos, kad mes galime daryti sunkius dalykus, tikėdamos, kad mes esame pačios geriausios drauges sau ir kas kart kai laikomės sau duoto žodžio.

Kartais, kai mums į galva yra įrašytas įsipareigojimas pasauliui būti labai gera ir kuklia, mes pasitikėjimą savimi sumaišome su arogancija ir gal sąmoningai arba visai nesuvokdamos to įtikime, kad jeigu aš būsiu pasitikinti savimi tai aš galiu tapsiu arogantiška, storžievė ir nemaloni kitiems. 

Toks mąstymas automatiškai neleidžia mums didžiuotis ar net savyje džiaugtis savo pasiekimais.

Ir jeigu mes esame išmokusios, kad kuklumas yra didžiausia vertybė, kad neturėčiau kažkuo džiaugtis, nes esantys šalia gali pasijausti nepatogiai, tad geriau neatkreipti į save dėmesio. Yra visiškai natūralu, kad tokios mintys stabdo mus nuo to kad džiaugtis tuo ką padarėme, ir tai automatiškai kuria ir jausmą, kad esu neverta pasitikėti savimi.

Tada mes žvelgiame į kitas ir sakome sau – “ ji tokia šaunuolė, ji tokia protinga, va čia tai yra savimi pasitikinti moteris, ji padarė tai ir tai” ir nepaisant to kad aš irgi čia esu ir tai padariau ir dar tai padariau, man pačiai, tie komplimentai negalioja, nes aš turiu likti kukli ir paprasta”.

Mūsų smegenys visada bando mus apsaugoti nuo nepatogumo, tad jei mūsų vertybė yra kuklumas, pasitikėjimas savimi ir būti matoma mums gali reikšti išėjimą iš komforto zonos, todėl mums ir kyla mintys kurios mus išlaiko mane toje labai gerai žinomoje kuklumo ir paprastumo aplinkoje. Tokias programas mes sau kuriame kad jos mus nuo kažko apsaugotų ir kažkada jos mums puikiai tarnavo. Ir dabar jos daugeliu atveju gali būti naudingos, tik ar visada? 

Kai Tau kyla noras susimažinti, aš kviečiu Tave paklausti savęs:

• kuo man yra naudingas mano susimažinimas šiuo metu?

• ar jis man leidžia jaustis geriau?

• ar jis laiko mane dabar užstrigime ir ar aš noriu čia likti?

Atsakiusi sau į šiuos klausimus, rasi savyje atsakymus nuo ko Tu saugai save. Gal tai aplinkinių kritiką, gal tai baimė būti matoma, gal tai yra baimė sėkmės. Visam kam ką Tu darai ar nedarai yra priežastys. Būk smalsi. Buk savo pačios mokytoja ir nžbuk savo pačios mokinė.

Atsakiusi sau į tuos klausimu Tu gali nuspręsti kaip Tau norėtųsi kad būtų. Gal būt Tau yra gerai taip kaip yra, ir Tu gali priimto gyvenimą koks jis yra su meilės pilna širdimi, o gal būt Tau norėtųsi nusimesti tą svorį kurį Tu nešiojiesi ir nori jau šviesti savo šviesa.

Abu sprendimai yra vienodai teisingi, svarbiausia yra tai kad Tau patinka priežastis dėl kurios Tu pasirenki tai ką pasirenki.

Kartais mums yra sunku rasti tas minčių programas, kurios mus laiko nemaloniuose jausmuose, koučingas gali tau padėti pamatyti save, iškirsti save, rasti savo galią savyje. Užsiregistruok nemokamai  30min atradimų sesijai. Parašyk man asmenine žinute arba elektroniniu paštu dangira@dangira.com.

Labai laukiu pokalbio su Tavimi.

Iki kitų susiklausymų,

Apkabinu Tave,

Dangira