Tą dieną, kai jau supratau, kad iš depresijos viena pati neišsikapstysiu, aš ėmiau ieškoti kas man galės padėti. Nusipirkau vienos puikios mokytojos mokymus ir labai gerai pamenu tą dieną, kai klausiausi jos žodžių : “ atsakomybė už Tavo laimę yra tik Tavo rankose, ir aišku, Tu dabar gali paklausyti mano paskaitų ir sakyti, kad Tau visai nepadėjo, tada gali nusipirkti šimtą kursų ir laukti, kol jie Tau duos stebuklingą tabletę, kad Tavo gyvenimas pasikeistų, o tada Tu gali kaltinti visus mokytojus, kad jie yra niekam tikę… Ir niekas nepasikeis kol Tu, nenustosi verkšlenti ir pati neprisiimsi atsakomybės už savo gyvenimą.”

Tada aš sau sakiau: “ na taip, jinai taip teisingai kalba, man taip tikrai nebus, aš suprantu, kad tik aš galiu padėti sau ir tikrai jau prisiimu jau atsakomybę už savo gyvenimą.”

Klausausi kaip ji kalba apie tam tikras dvasines sistemas ir knygų autorius. Man tampa labai įdomu apie ką jinai kalba – pagooglinu. O dar viena įdomi knyga, įdomi paskaita , ding ding , jau nusiperku ir knygą ir progrąmą. Žinoma, “tik” įdomumo dėlei, na bendram išprusimui. Ir taip šimtus paskaitų , šimtus knygų vėliau aš vis dar turiu visą galybę knygų ir paskaitų, kurių aš dar nei perskaičiau nei peržiūrėjau.

Taip yra tampama dvasiniu turistu. Ir visgi, aš nemanau, kad tas dvasinis turizmas yra blogai.Bet koks turizmas, į kitą pasaulio kraštą ar tiesiog į gretimą kaimą, mus moko naujų patirčių, praplečia pasaulėžiūrą, leidžia susipažinti su nauja kultūra, su nauju mąstymu. Naujos patirtys,  musų smegenyse kuria naujas neuronų jungtis ir kuo daugiau tų naujų jungčių, tuo mes labiau keičiamės.

Aš tikiu, kad būtent toks yra savęs pažino kelias. Einant to dvasinio turizmo keliu Tu renki atskirus gabaliukus informacijos ir gauni naujų praktinių įrankių. Po truputį Tu pradedi sujungti į vieną tas naujas sąvokas, ir praktikas, ir tai verčia Tave mąstyti kitaip, –  jei sugebi mąstyti kitaip, Tu galimai imi elgtis kitaip, –  jei elgiesi kitaip nei visada, Tavo gyvenime savaime atsiranda tokie rezultatai, kokių Tu niekada nematei. Ir staiga Tu supranti kaip Tavo mąstymas pasikeičia ir tai pradeda atspindėti Tavo gyvenimą išorėje. Ir tie maži pokyčiai, vienas po kito, pradeda jungtis į vieną didžiulę pokyčių visumą ir Tavo gyvenimas pradeda atrodyti visai kitaip. 

Aš ir dabar renkuosi būti dvasinė turistė. Tik dabar aš jau nelaukiu stebuklų, dabar aš tiesiog mokausi, nes kol yra dalykų, kurių aš dar nežinau, kuriuos aš galiu sužinoti ir išmokti – aš gyvenu. Kai jau nebebus ko sužinoti, išmokti patirti – tada man jau bus laikas mirti, ką gi man daigiau čia veikti jeigu aš viską žinau, nes jeigu aš jau viską žinau, tai aš tampu Dievu. 

Vis gi tiesiog žinojimas dar nieko neišgelbėjo. Jeigu pakaktų vien tik žinojimo mes visi būtume super sveiki, visi sportuotume, niekas nerūkytų, nevartotų svaigalų ir panašiai. Kaupti informaciją, kitaip sakant, vartoti ją yra lengva, o štai pritaikyti ją reikia pastangų, o bet kokių pastangų mes dažnai vengiame, gi mes norime, kad gyvenimas mums būtų labai lengvas. Ir va čia, man manymu yra esminė naudingo dvasinio turizmo taisyklė  –  svarbiausia yra ne tik jį vartoti kaip informacijos kaupimą ir laukimą stebuklo, reikia sugebėti tą informaciją praktiškai pritaikyti savo gyvenime. 

Tas mano gyvenimo metas, kai aš labai intensyviai nėriau į dvasinį turizmą su tikslu susipažinti su savim, man susiskirsto į keletą etapų, kai kas kažkiek laiko man ateidavo minčių nušvitimas. Toks tikras realus kaukštelėjimas į smegenis, kai ateidavo kažkoks supratimas . Pavyzdžiui, gal po keleto mėnesių paskaitų ir knygų,  atėjo toks paprastas supratimas, – na tai kaip visgi man reikia priimti savo tėvus, jų neteisiant. Tada vėl gal tik po metų atėjo kitas nušvitimas, kada aš supratau, kaip aš pati manipuliuoju aplinką, kad jaustis vertinga, nors aš pati savęs visiškai nevertinu.

Ir tie nušvitimai vis ateidavo kas kažkiek laiko. Iš pradžių tie tarpai buvo ilgesni, paskui tie nušvitimai tapo dažnesni, o kad tie suvokimai iš vis pas mane ateitų aš turėjau pasikeisti. Aš negalėjau likti ta asmenybė, kuri bučiuojasi su depresija ir tikėtis jos atsikratyti. Tad keisdama savo įpročius, mokydamasis naujų praktikų, aš keičiau save.

Man buvo aišku – mano senasis AŠ turi numirti, kad galėtų gimti mano naujasis AŠ. Kitaip joks pokytis įvykti negali.

Ir kažkada turi ateiti tas momentas, kada mano noras pasikeisti, tampa žymiai didesniu nei mano noras išlikti tai, kas aš buvau. 

Bet koks pokytis Tavo gyvenime gali įvykti tik tada, kada Tu nuspręsi, kad Tu kur kas labiau nori pasikeisti, nei išlikti tokia pati. Tu turi nuspręsti ar Tu labiau nori nepatogumo besikeičiant, ar nepatogumo liekant savo skausme ir verkšlenime. Tu turi nuspręsti kas Tau yra svarbiau. 

Ir kai Tu tą pamatai – viskas tampa įmanoma. Tu supranti kad gyventi taip,  kaip Tu niekada negyvenai, Tau reikia mąstyti taip, kaip Tu niekada nemąstei, Tau reikia daryti tai, ko Tu niekada nedarei. Tada  Tu nustoji kaltinti kitus ir ieškai galimybių imtis veiksmų. Tu palieki savo komforto zoną ir Tu mokaisi gyventi iš naujo, Tu mokaisi naujų įpročių ir Tu mokaisi būti nauja TU.

O kiek laiko turi praeit tarp to momento kai Tu pradedi savo dvasinio turizmo kelionę, kiek knygų Tau reikia perskaityti, kiek paskaitų perklausyti ar terapijos valandų praeiti, kol Tu pasieki tą savo gyvenimo tašką, kuriame ateina tas nušvitimas, kad jau laikas keisti kryptį – tai yra visiškai individualu.

Tu esi unikali. Nėra daugiau kitos tokios kaip Tu. Tu nesi nei sugadinta, nei sulaužyta, nei į šį pasaulį atėjusi su kažkokiais defektais. Tu tiesiog esi unikali. 

Niekas kitas Tau negali pasakyt, kaip Tau nueiti tą pažinties kelią.  Jokie guru, čakrų gydytojai, mokytojai, mentoriai, terapeutai. Jie nėra Tu. Tik Tu žinai savo kelią ir tik Tu išgyvenai savo patirtis. 

Ir visgi yra taip nuostabu, kad jie dalinasi su tavimi savo įrankiais. 

Gal tie įrankiai tau tiks, gal ne. Kas kart pabandžiusi nauja įrankį Tu kažko išmoksti, o kai tu kažko naujo  išmoksti Tavo smegenyse atsiranda naujos neuronų jungtys vadinasi Tu jau tampi kažkas naujo, Tu jau tampi kita savo pačios versija.

Vieno recepto visiems nėra. Tau teks susirast savąjį. 

Ir tas kelionės laikas kiekvienam yra skirtingas. 

Jeigu paėmus, tą visą galybę autorių kurių knygas aš skaičiau, jų visų istorijos yra labai panašios . Jie visi kažkurį laiką murdėsi savo skausme, pyktyje, neviltyje, jie knisosi visokiuose būduose, kaip suprasti save, vieni ilgiau , kiti trumpiau. Tada staiga, lyg iš niekur, kažkokiu būdu atėjo kažkoks nušvitimas ir realus pokytis. Lyg iš niekur, lyk kažkas būtų įjungęs kažkokį jungiklį smegenyse. 

Man darosi prielaida, kad mes visi turime praeiti tam tikrą savo dvasinio turizmo kelią, kad ateiti būtent į tą tašką. Mes visi turime išmokti pakankamai naujų dalykų, pakankamai pasikeisti ir sukurti tų naujų jungčių smegenyse, kad tas jungiklis įsijungtų. O kiek būtent tų jungčių reikia sukurti turbūt yra kiekvienam labai individualu.

Ir tame aš matau gėrį visuose mokytojuose, visose programose, visose knygose, nes mes esame visi skirtingi. Tu gali perskaityti 100 knygų, kurios kalba apie tą patį ir nė viena Tau nepadės, o tada paimi 101ąja ir bum… viskas aišku, Tu tada viską supranti. Žodis turi vibraciją ir tas pats žodis iš tavo lūpų vibruos šiek tiek kitaip ne ištartas iš mano lūpų. Tad nenuostabu, kad mes tą patį sakinį girdime iš 100 žmonių ir nesuprantame jo esmės, o tada išgirstame jį dar kartą, iš kitų lūpų ir mums visas pasaulis prieš akis atsiveria. Va tokie unikalūs mes esame ir tai yra taip gražu.

Tad aš linkiu Tau nelyginti savo pažinimo kelio su kitų keliais. Tavo kelias yra toks unikalus kaip ir Tu.  Nei aš, nei bet kuris kitas mokytojas, mes nežinome nei Tavo kelio ilgio, nei jo vingių, nei transporto priemonės, kuria Tau yra geriausia keliauti Tau reikės tai atrasti pačiai. Visa ką mes visi Tau galime pasiūlyti yra tik įrankiai, kurie mūsų kelyje padėjo mums, o Tu jau pasimatuok ir nuspręsk ar Tau jie padeda ar ne. Tik taip Tu pažinsi save. 

Tik nepaleisk to žinojimo, jog visas stebuklas gyvena Tavyje, sprendimas pakeisti kryptį gyvena Tavyje. Sprendimas užtrukti ilgiau nei reikia klaidžiojime ar tiesiog nuspręsti būti laiminga gyvena Tavyje ir tik nuo Tavęs priklauso kaip Tu jautiesi. Tu visada gali pasirinkti dar pabūti liūdesyje arba Tu gali pasirinkti tokias mintis, kurios Tau leis tą liūdesį paleisti.

Labai norėčiau Tau palinkėti eiti savo greičiu ir savo ritmu. Tu niekur nevėluoji – viskas visada ateina savo laiku, viskas visada ateina pačiu tinkamiausiu laiku. Tik neužstrik vienoje vietoje, eik į priekį, eik savo ritmu.

Kiek ir ko Tau reikia išbandyt, kad Tu susirinktum tą savo geriausių įrankių kolekciją priklausys nuo Tavęs. Kiek ir kokių pamokų ar praktikų Tau reikės praeiti, irgi priklausys nuo tavęs.

Ar Tau reiktų imtis bet ko ar visko iš eilės? Turbūt ne. Tiesiog imkis to, kas Tau padeda jaustis geriau, kai Tu jautiesi blogai. Jeigu Tu prieš kurį laiką perskaitei knyga, kuri Tau padėjo jaustis geriau – Tu gali ja paskaityt iš naujo. Jei klausei tos paskaitos, kuri Tau padėjo, Tu gali jos pasiklausyt iš naujo. Tiesiog rask savo įrankius, kurie Tau padeda ir naudok juos iš naujo. Jeigu jie padėjo Tau kartą, kodėl gi jie negali padėti iš naujo. Ir kai jie jau nebepadeda, šiandien yra galimybė rinktis iš daugybės kitų patirčių.

Aš Tau linkiu saugiai, su meile sau, išbūti savo kelyje tiek, kiek Tau reikės, ir atrasti geriausius savo būdus, kaip atrasti tą Tavo vienintelį kelią į savo laimės vibraciją ir  aš jau laukiu mūsų susiklausymų kitą savaitę, kada aš dalinuosi Tave įkvepiančiomis mintimis iš mano studijos Numina. 

 Apkabinu Tave,

Su meilė, Dangira