Ar Tu žinai tą būseną kai Tu esi tiesiog užstrigusi?

Kai Tu žinai, kad Tu nori daugiau iš gyvenimo, Tu nori daugiau iš kažkokios situacijos ir Tu jauti, kad gyvenime yra daugiau nei tai kas yra prieš Tave.

Ir tuo pačiu metu Tu visai nežinai ko Tu nori.

Arba Tu gal jau puikiai žinai ko Tu nori, visgi Tu neturi net menkausio supratimo ko imtis kad siekti to ko Tu nori ir nuo ko pradėti veikti. Tada Tu tiesiog sėdi savo dvejonėse ir nieko nedarai.

Ir Tave užvaldo tas jausmas – aš esu tiesiog užstrigusi.

Ar Tu žinai tą jausmą?

Apie tai mano tinklalaidė šiandien. Klausykis jos Numina puslapyje ČIA.

Prieš kurį laiką aš sėdėjau su viena nustabia moetrim ir mes kalbėjome apie tai, kad ji šiuo metu jaučiasi visiškai užstrigusi gyvenime ir ji tiesiog nežino, kaip iš to užstrigimo išeiti. 

Jos pasakojimas man priminė mano pačios situaciją dar visai neseniai, kai aš pati jaučiausi  užstrigusi, negalinti priimti jokio sprendimo ir tas mano neryžtingumas tik dar labiau mane erzino – aš jaučiausi dar labiau nusivylusi pati savimi.

Kai apie tai aš kalbėjau su savo koučere ir ji manęs paklausė:

“Dangira, o kokia Tau nauda būti užstigusiai?”

Pirmoji mano reakcija į šį klausimą buvo:

“Kažkokia nesąmonė. Kokia iš to gali būti nauda. Priešingai, tai yra blokas, kurio aš noriu atsikratyti.”

Tas klausimas, manyje sukėlė daugybę jausmų, ir aš labai norėjau kuo greičiau nuo jo pabėgti. 

Čia man reikėjo rinktis, arba slėptis arba stot akistaton su savimi. Aš nusprendžiau būti sau atvira.

Tai kokia gi yra man nauda būti užstrigusiai?

Būdama sąžininga su savimi tada aš galėjau sau pasakyti, kad tas jausmas būti užstrigusiai yra pats puikiausias pretekstas nesiimti jokių veiksmų. Tai yra mano apsauga nuo nusivylimo jei mano  planas nepavyks, apsauga nuo kometarų, ir nuo nepatogumo būti matoma. Jeigu aš nesiimsiu veiksmų, tie veiksmai negalės žlugti.

Tai yra tai ką mūsų smegenys daro – jos bet kokiais būdais bando apsaugoti mus nuo skausmo ir nemalonių jausmų. 

Šiandien, dirbdama su moterimis aš dažnai girdžiu šiuos žodžius : “aš jaučiuosi užstrigusi”.

Ir kai aš tai girdžiu aš jų klausiu:

“Kokia Tau nauda būti užstrigusiai?”

Mes užstringame daugybėje vietų.

 “Tad kokia yra nauda iš to kad, Tu atidėlioji savo hobį paversti verslu?”

Ir atsakymas būna: 

“Nes, kai niekas manęs nemato, niekas negali manęs kritikuoti. Tada taip pat, niekas nemato, kad aš gal nesu tokia stipri ir taip labai savimi pasitikinti, kaip kitiems atrodo. “

arba

“Kokia Tau nauda leisti Tavo visa kontroliuojančiai mamai, kontroliuoti ir Tavo gyvenimą?”

Nes aš nesijaučiu pakankamai gerai, kad galėčiau pastovėti už save. Galbūt aš nemoku priimti savo sprendimų, ir galbūt ji iš tikrųjų žino geriau … “

“Kas Tau trukdo pakelti kainas už savo paslaugas?”

Gal tai yra tiesiog nenoras būti atstumtai?

Ar Tavyje dabar kyla pažįstamas jausmas?

Kur Tu šiandien jautiesi užstrigusi?

Gal tai yra visiškai nauja galimybė, kuri Tau žvelgia į akis ir laukia Tavo sprendimo?

O gal tai yra jau daugybę metų trunkantys toksiški santykiai?

Kur yra Tavoji problema?

Paklausk savęs:

“Nuo ko aš bandau apsaugoti save vengdma spręsti šią problemą?”

Būk sąžininga su savimi ir atsakyk sau į klausimą:

“Kas nutiktų jeigu aš nebetikėčiau, savo baimėmis?”

“Kaip aš elgčiausi šioje situacijoje, jeigu aš būčiau geriausia savo draugė, jeigu aš iš tiesų save mylėčiau?”

O visų svarbiausia paklausk savęs:

“ Kas bus jeigu Tu liksi užstigusi savo sužstrigime ir visiškai nieko nepakeisi? Kokias to savo užstrigimo  pasėkmes Tu matai po metų, penkių ar dešimties? Ar Tau patinka tai ką Tu ten matai?”

Tokie klausimai mums padeda matyti didesnį paveikslą, mums padeda suprasti kokie įsitikinimai mus valdo ir kur mes galime perimti savo gyvenimą į savo vadžias.

Aš linkiu Tau visada gyvenimo vadžias laikyti savo rankose – čia yra Tavo galia.

Ir žinai kartais, kai įvykiai klostosi ne taip kaip mes norime, kai mes esame nusivylusios kažkokia situacija, jei mes esame iš ties sąžiningos su savimi, atsakymas į tą klausimą “ kokia nauda man iš tos situacijos?”, atsakymas būna paprastas:

“Tai tiesiog noras gailėtis savęs.”

 Mums tiesiog norisi palepinti save savo gailesčiu. Ir tai yra visiškai žmogiška, visai nereikia dėl to gėdytis. Kai kažkas vyksta ne taip kaip mes norėtume mes turime teisę jaustis nusivylusios ar net piktos ir būtent tuose savo jausmuose mes galbūt galime įžvelgti naudą – bent trumpalaikį palengvėjimą, gal gedulą, kartais mes tiesiog turime išgedėti savo svajonę, savo norą, kad ta situacija būtų kitokia, bet ji nėra ir mums teks ją paleisti arba pakeisti.

 Kai mes jaučiame visus jausmus, mes galime savęs paklausti, kaip aš noriu jaustis ir nuspręsti jaustis kitaip.

O kartais mūsų situacija visai neduoda naudos ir mes vis tiek nieko negalime pakeisti, mes jaučiamės taip lyg mes tiesiog niekaip negalime perlipti per tą savo nusivylimą ir mes užstringame savo skausme tiesiogine to žodžio prasme. 

Ir jeigu Tu esi tokioje situacijoje aš noriu Tau pasiūlyti tiesiog leisti sau jausti. Leisk sau jausti savo jausmus pilnu stiprumu. Jausk jas ne savo logiškoje galvoje, jausk savo kūne. Verk. Verk pilna savo gerkle, šauk, daužyk pagalvę jeigu reikia, pulk ant žemės ir raudok – tiesiog leisk emocijoms tekėti per tave ir paleisk jas.

Jausti savo emocijas, yra menas… Susipažink su juo…

Iki kitų susiklausymų,

Apkabinu,

Dangira